2026-09-03

Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos istoriją atveria naujas dokumentų tomas

Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato antrąjį leidinio „Lietuvos užsienio politikos dokumentai“ tomą, skirtą 1921–1923 m. Lietuvos užsienio politikai ir diplomatijai. Leidinį sudarė ir parengė dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vytautas Žalys ir dr. Vilma Bukaitė.

Mintis, sekant kitų valstybių pavyzdžiu, leisti modernios Lietuvos valstybės užsienio politikos ir diplomatijos šaltinius Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus Lietuvos istorijos skyriuje kilo dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirmasis šio leidinio tomas, apimantis Lietuvos Respublikos 1917–1920 m. laikotarpį, skaitytojus pasiekė 2022 m.

1921–1923 metai Lietuvos valstybei buvo itin reikšmingi. Tuo metu buvo stiprinamas tarptautinis valstybės pripažinimas, sprendžiami santykių su Lenkija ir Vilniaus klausimai, siekiama įtvirtinti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, nustatyta siena su Latvija, rūpinamasi karo pabėgėlių ir tremtinių grįžimu iš Rusijos. Kartu kūrėsi ir stiprėjo Lietuvos diplomatinė tarnyba – tiek Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, tiek Lietuvos atstovybėse užsienio valstybėse.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma gausybė vertingų 1921–1923 m. dokumentų. Jų atranka leidiniui buvo nelengvas uždavinys, pareikalavęs daug laiko ir kruopštaus darbo. Rengiant leidinį dr. A. Kasparavičius ir dr. V. Bukaitė daugiausia dėmesio skyrė tuo metu Lietuvos užsienio politikai esminę reikšmę turėjusioms temoms – valstybės tarptautiniam pripažinimui, Vilniaus susigrąžinimo siekiui ir Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos. Didžiąją dalį leidinyje publikuojamų dokumentų sudaro originalūs šaltiniai, skelbiami pirmą kartą. Nemaža jų dalis – iš prancūzų kalbos išversti dokumentai. Tarp jų ypač vertingi pasiuntinio Paryžiuje Oskaro Milašiaus pranešimai.

Naujasis leidinys – reikšmingas šaltinis ne tik Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos istorijos tyrėjams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos valstybingumo raida XX amžiaus pradžioje