Saugome

Rašytiniai dokumentai

Lietuvos Respublikos įstaigų dokumentai (1918–1940 m.): Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, ministerijų ir departamentų, diplomatinių atstovybių užsienyje, apskričių viršininkų įstaigų, savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų, visuomenės veikėjų ir diplomatų asmens fondai.

Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai: Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų valdybų prezidentų, Klaipėdos magistrato, Šilutės apskrities valdybos, Klaipėdos krašto kadastro įstaigos bei kiti fondai.

Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1919–1939 m. veikusių įstaigų dokumentai: Rytų žemių civilinio valdymo institucijų, Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos, Vilniaus magistrato, Stepono Batoro universiteto, organizacijų, mokyklų fondai.

Nacių okupacijos laikotarpio (1941–1944 m.) dokumentai: generalinio komisaro Kaune, apygardų komisarų, vadybų, policijos įstaigų, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Vilniaus žydų geto fondai.

Sovietų okupacijos laikotarpių (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų asmens fondai.

Vaizdo ir garso dokumentai

Fotodokumentai (nuo XIX a. 6–7 deš. iki šių dienų): nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės, skaidrės, skaitmeninės nuotraukos. Tarp senųjų fotografijų – A. Štrauso, J. Čechavičiaus, S. Flerio, V. Zatorskio darbai. Saugomi fotodokumentai, kurių autoriai – K. Smečechauskas, J. Karazija, J. Miežlaiškis, B. Buračas, A. Varnas, A. Mickus, V. Janiselis. Sovietinį laikotarpį atspindi Lietuvos telegramų agentūros ELTA, laikraščių redakcijų fotomedžiaga. Saugoma daugiau nei 100 000 Lietuvos paminklų restauravimo projektavimo instituto fotodokumentų, gausios dokumentinės fotografijos atstovų J. Juknevičiaus, V. Kapočiaus, A. Žižiūno, P. Lileikio, A. Petrulevičiaus, V. Gulevičiaus kolekcijos. Kaupiama ir šių dienų dokumentinė fotografija.

Garso dokumentai: apimantys XX ir XXI a., saugomi įvairiose laikmenose: plokštelėse, magnetinėse juostose, kasetėse bei kompaktinėse plokštelėse. Tarp seniausių garso įrašų yra 1907 m. Rygoje įrašyti Rygos lietuvių vyrų kvarteto kūriniai. Taip pat išsaugoti unikalūs Kauno radiofono laidų įrašai, kuriuose girdimi Lietuvos prezidentų A. Smetonos ir K. Griniaus balsai bei kitų garsių veikėjų pasisakymai. Tarp reikšmingesnių įrašų – 1941 m. birželio 23 d. Leonas Prapuolenis skaitantis Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją.

Nepriklausomybės atkūrimo procesą ir atkurtos Lietuvos istoriją atspindi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, mokslininkų, menininkų, politikų, buvusių tremtinių bei išeivijos atstovų garso įrašai.

Archyve saugomi įrašai iš užsienio lietuvių radijo stočių, tokių kaip „Amerikos balsas“, „Margutis“, bei kitų stočių Čikagoje, Los Andžele, Baltimorėje (JAV), Adelaidėje ir Melburne (Australija).

Sovietmečio laikotarpiu sukaupti įrašai fiksuoja politinių veikėjų pasisakymus, paskaitas, organizacijų suvažiavimus bei valstybinių švenčių minėjimus. Ypatinga vieta tenka Vilniaus plokštelių studijos įrašams.

Videodokumentai: archyve saugomi videodokumentai apima laikotarpį nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio. Juose užfiksuoti svarbiausi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos momentai, Baltijos kelio akcija, 1991 m. sausio įvykiai bei užsienio lietuvių veikla. Nuo 1989 m. archyvo operatorių filmuotuose įrašuose matomi svarbiausi Lietuvos politiniai, istoriniai ir kultūriniai įvykiai, taip pat interviu su vyriausybių nariais, ambasadoriais.

Archyve saugomos ir „Tautos fondo“ perduotos vaizdajuostės, kuriose įamžinti buvusių tremtinių, politinių kalinių bei partizanų prisiminimai. Videodokumentų kūrimas archyve tęsiasi ir iki šių dienų, fiksuojant naujus istorinius įvykius ir žmonių liudijimus.

Kino dokumentai: nuo XX a. 2 deš. iki šių dienų. Seniausias saugomas lietuviškas filmas yra 1919 m., Čikagos lietuvių bendruomenių gyvenimą vaizduojantis filmas. Vertinga 1918–1940 metų Lietuvos kino kronikos kolekcija, taip pat pirmųjų Lietuvos kinematografininkų – K. Lukšio, J. Miliausko, brolių Motūzų, S. Vainalavičiaus, S. Uzdono, J. Miežlaiškio darbai. Nemažai Antrojo pasaulinio karo laikotarpio filmų. Gausiausią kino dokumentų kolekcijos dalį sudaro Lietuvos kino studijoje ir Lietuvos televizijoje 1946–1990 m. sukurti dokumentiniai filmai. Saugomos didžiulės lietuviškų vaidybinių filmų ir užsienio lietuvių filmų kolekcijos. Fondai nuolat pildomi naujausiais kino kūriniais.