2024-03-20

Virtuali paroda „Lietuvių išradimai tarpukariu“

 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas atveria naują virtualią parodą „Lietuvių išradimai tarpukariu“. Paroda yra prieinama skaitmeninėje parodų galerijoje, nuoroda: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/lietuviu-isradimai-tarpukariu-lcva/exh-379

 

Antrosios pramonės revoliucijos banga, siejama su elektra ir įvairiausiomis mašinomis, neišvengiamai pasiekė ir tarpukario Lietuvą (1918–1940 m.). Lietuvoje skelbta apie būtinybę pasinaudoti svarbiausiu pastarojo meto žmonijos išradimu ir sparčiai elektrifikuoti šalį. Technologinė revoliucija aukštyn kojom apvertė paprasto žmogaus buitį. Inovacijų gausą imta sieti ne tik su grandioziniais mokslo pasaulio pokyčiais, bet ir su išradimais, kurie buvo arčiausiai žmonių kasdienybės. Lietuviškoje tarpukario spaudoje, minint kokio nors pasaulinio išradimo jubiliejų ar pristatant žymių užsienio mokslininkų biografijas, nuolat keltas klausimas, kada Lietuva turės savo išradėjų ir išradimų?

Oficialūs išradimai pagal patvirtintas „Išradimų registravimo taisykles“ Lietuvoje pradėti registruoti nuo 1923 m. gegužės mėnesio. Pirmieji laikini apsaugos liudijimai buvo išduoti kauniečiui inžinieriui-technologui J. Kopelovičiui-Jozefenui už išradimą „Plytų sujungimo lietuviškoji sistema“ ir vėliau išgarsėjusiam šiauliečiui išradėjui Baliui Vaiciekauskui už „Įrengimą kaip išgelbėti nuo vandens žmones ir daiktus“.

Pagal galiojusią tvarką, norint gauti išradimą patvirtinantį valstybės dokumentą, reikėjo pateikti oficialų prašymą ir du išradimo aprašymo egzempliorius su brėžiniais. Minėtus dokumentus apmokėdavo atitinkamu žyminiu mokesčiu: 25 litus – už išradimo įregistravimą, 15 litų – už jo paskelbimą „Vyriausybės žiniose“. Atlikusiam šiuos formalumus išradėjui trims mėnesiams išduodavo laikinąjį išradimo apsaugos liudijimą. Per šį laikotarpį išradimą būdavo galima užprotestuoti, pareiškiant, kad tai jau anksčiau išrastas kūrinys, plagiatas ar kitur užpatentuotas išradimas. Tik po šių procedūrų išradėjai gaudavo oficialų patentą, kurio „išlaikymas“ taip pat atsieidavo nepigiai.

Lietuvoje buvo nepatentuojami išradimai ir patobulinimai, kurie jau buvo plačiau aprašyti ar naudoti šalyje ar užsienyje arba kurie prieštaravo jau galiojusiems įstatymams ar doros normoms. Įstatymo kūrėjai apibrėžė, kad patentai neišduodami mokslo teorijoms, valgio ir skonio dalykams. Minėti įstatymai taip pat apibrėžė ir užsienio šalių išradėjų kūrinių apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Parodoje eksponuojami dokumentai, susiję net su 25 patentuotais išradimais. Taip pat galima susipažinti su 11 keistų išradimų, aprašytų tarpukario spaudoje, ir vienu Ginklavimosi valdybai pasiūlytu išradimu. Rašytiniai dokumentai apie lietuvių išradimus saugomi Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento fonde, kuriame yra gausu ne tik lietuvių, bet taip pat ir kitų šalių amatininkų patentuotų išradimų ir prekių ženklų. Saugomose bylose galime rasti išradimo patentą, apsaugos liudijimą, paties išradimo aprašymą ir netgi brėžinius!

 

Kviečiame apsilankyti!